10 sėmundjet vdejkeprurėse nė botė.

Sėmundje tė ndryshme e kanė shoqėruar njerėzimin qė nga fillimet e tij e deri nė ditėt tona. Shumė prej tyre janė vėnė nėn kontroll, disa janė reduktuar plotėsisht, por mbeten akoma ato sėmundje, tė cilat janė akoma tė tmerrshme nė forcėn e plotė tė tyre.

 

 

Qė nga vitet 1970 janė mė shumė se 20 sėmundje, tė panjohura mė parė, pėr tė cilat ende nuk ėshtė identifikuar njė trajtim i plotė dhe efektiv. Raste tė tyre shihen nė ēdo vend tė botės, mjekėsia po monitoron zhvillimin dhe po pėrpiqet ēdo ditė e mė tepėr ta kufizojė pėrhapjen e sėmundjeve tė tilla, si dhe tė zbulojė vaksina e kura tė reja, pa pėrmendur kėtu zhvillimet mė tė fundit nė progres: si inxhinieria gjenetike, zbulimi i plotė i gjenomit njerėzor (harta e gjeneve), manipulimet cito-molekulare e deri te nanoteknologjia nė ndihmė tė mjekėsisė. Mė poshtė radhiten mė tė rėndėsishmet prej kėtyre sėmundjeve, tė cilat janė ndėr mė tė rejat, tė cilat sjellin frikė te ekspertėt e mjekėsisė si dhe nė mbarė popullatėn.

 

1.Virusi NIPAH

 

Ky virus e merr emrin nga vendi i zbulimit tė tij nė Nipah, Malajzi nė vitin 1999. Megjithėse ka shkaktuar pak "shpėrthime" aftėsia e tij pėr t'u shndėrruar dhe lėvizur nėpėrmjet kafshėve e njerėzve dhe vdekshmėria e lartė e bėn kėtė virus nga mė tė tmerrshmit e sėmundjeve tė reja. Mendohet se bartės ėshtė lakuriqi i natės, por sėmundja ėshtė parė edhe tek derrat, qentė e macet. Njerėzit e marrin kėtė virus duke u ushqyer me mishin e kafshės sė infektuar ose nga gėrvishtjet e tyre. Periudha e inkubacionit ėshtė 4-18 ditė dhe nė fillim duket si grip. Pastaj vazhdon e prek trurin, duke sjellė konvulsione e mė pas gjendje kome. Gjysma e tė sėmurėve vdesin sepse pėr kėtė sėmundje nuk ka trajtim pėr tė. Deri tani 109 njerėz kanė vdekur.

 

2.H5N1- Avian Flu

 

Nė maj 1997 ekspertėt botėrorė tė gripit u frikėsuan se mos po pėrhapej njė epidemi e madhe gripi, e njė masiviteti tė tillė tė paparė qė nga koha e Gripit Spanjoll i vitit 1918. Si shkak njihet njė djalė 3 vjeēar nė Hong Kong, tė cilit i kish rėnė gripi i pulave. Normalisht virusi i gripit pėson ndryshime (mutacione) gjatė kalimit nga shpendėt te derrat e mė pas tek njerėzit. Por ky tip kishte kapėrcyer barrierėn e specieve, duke sjellė njė tip tė ri virusi tė gripit pėr tė cilėn njerėzit nuk kanė rezistencė natyrale. Pėr kėtė tip gripi nuk ka kurė dhe as vaksinė. Ky tip gripi u ra 18 vetėve, prej tė cilėve 6 vdiqėn. Pas therjes dhe groposjes sė 1.4 milionė pulave, sėmundja u vu nėn kontroll.

 

3.Lyssavirusi Australian i lakuriqit tė natės

 

Nė nėntor tė vitit 1996, njė grua 39-vjeēare nga Queensland-i qė sa kish filluar tė kujdesej pėr lakuriqėt e natės, u sėmur rėndė. Ajo humbi ndjeshmėrinė nė krahun e majtė dhe gradualisht kaloi nė koma e mė pas vdiq. Kjo ėshtė e para qė vdiq nga njė sėmundje e cila prek tė gjithė popullatėn e lakuriqėve tė natės nė Australi. Njė tjetėr person vdiq dy vjet me vonė. Deri tani nuk ka kurim pėr kėtė sėmundje.

 

4.HHV8 Virusi i Sarkomes Kaposi. Kanceri i lėkurės

 

Nė vitin 1995 doktoret vunė re lezione ngjyrė vishnje nė tė zezė, nė lėkurėn ose organet e brendshme tė tė sėmurėve me SIDA. Ishte nje forme e re dhe e rrallė e kancerit tė lėkurės. Faktikisht kjo vjen nga njė variant i virusit herpes dhe nė ata qė kanė sistemin imunitar tė dėmtuar dhe mund tė pėrhapet te gjėndrrat limfatike e mushkėrite me pasoja fatale. E vetmja tentative ngelet Kemioterapia, por rezultatet janė tė pakėnaqshme.

 

5.Virusi Sabia

 

Nė Gusht tė vitit 1994, njė virolog shkoi nė Klinikėn e Mjekėsisė Tropikale nė Universitetin e Yale (USA) me ethe dhe dhimbje kurrizi. U konstatua se ai kishte njė formė komplet tė re tė njė virusi, tė indentifikuar pėr herė tė parė nė Afrikėn e Jugut, i cili kishte "rrėshqitur" nga njė epruvetė e plasaritur. Vetėm dy raste janė raportuar. Njė vdiq me hemorragji tė organeve tė brendėshme, ndėrsa tjetri mbijetoi pas vuajtjeve tė papėrshkrueshme dhe te tmerrshme. Ky virus njihet fare pak dhe nuk ka trajtim pėr tė.

 

6.Hepatiti C

 

Hepatiti C ėshtė infeksion viral i mėlēisė, gjithashtu dhe njė shkak madhor nė sjellen e kancerit tė mėlēisė, verdhėzės e vdekjes nga helmimi i gjakut. Kjo sėmundje u zbulua pėr herė tė parė nė vitin 1989. Hepatiti C pėrhapet nga kontakti direkt me gjakun e njeriut p.sh nga transfuzionet e gjakut apo nga kontakti seksual. Nė mėnyrė globale mendohet se janė mbi 170 milionė persona me kėtė infeksion kronik dhe ēdo vit kėsaj armate i shtohen 4 milionė pacientė tė tjerė. Pėr Hepatitin C nuk ka vaksine. Ndėrsa Hepatiti E ėshtė zbuluar nė vitin 1988, ngjan me Hepatitin C, pėrveē faktit se mund tė transmetohet nga ushqimet dhe ka mė pak shanse tė jetė fatal.

 

7.HIV-Human Immunodeficiency Virus

 

Virusi HIV u zbulua nė vitin 1983. Ai ėshtė pėrgjegjės pėr SIDA- n, sindromin e imuno-deficiencės sė fituar. Kjo sėmundje ėshtė identifikuar pėr herė tė parė te burrat homoseksualė nė Amerikė.

Qė atėherė pėrhapja e kėsaj sėmundjeje ėshtė bėrė me virulente ndėrmjet heteroseksualėve, veēanėrisht nė Afrikė e Azi. Ky virus shpėrndahet nėpėrmjet gjakut dhe lėngjeve trupore. Nuk ka kurė dhe as vaksinė pėr tė, por njė formė e re trajtimi me ilaēe e quajtur "terapia treshe" po jep rezultate inkurajuese.

 

8.Escherichia coli 0157: H7 (diarre)

 

Ky variant i rrezikshėm i Escherichia coli u zbulua pėr herė tė parė nė vitin 1982 pas njė shpėrthimi tė njė diarreje tė tmerrshme me gjak, me origjinė nga hamburger-ėt e kontaminuar.

Pas kėsaj, shumica e infeksioneve kanė ardhur nga ngrėnia e mishit tė grirė tė pa gatuar plotėsisht. Tė rriturit e shėndetshėm, zakonisht e marrin veten, por mund tė jetė vdekjeprurėse te fėmijėt e vegjėl e tek tė moshuarit.

 

9.Virusi Sindromes Pulmonare - HSP

 

HSP u gjend pėr herė tė parė nė vitin 1993, pas hetimeve tė bėra pėr njė sėmundje fatale respiratore qė u vu re nė shtetet jugperėndimore tė USA-s. Qė atėherė, 100 raste janė raportuar nė 20 shtete amerikane, shumica nė perėndim. Si veēori e kėsaj sėmundjeje, ndryshe nga shumica e sėmundjeve qė zakonisht sulmojnė njerėzit me mbrojtje (sistem imunitar) tė dobėt, kjo sėmundje ka prekur mė tė shėndetshmit e mė tė fortėt. Ajo vjen nga minjtė e pyllit, veēanėrisht nga i quajturi mi i drerit, pra nga rodentėt. Pasi ekspozohen ndaj feēeve tė kėtyre rodentėve pacientėt kanė ethe e dhimbje muskujsh deri 5 javė mė vonė, e ndjekur kjo mė pas me marrje fryme, pasi mushkėritė gradualisht mbushen me lėng dhe nė raste ekstreme kjo sjell vdekje. Pėr kėtė virus nuk ka akoma njė trajtim kurues. Sėmundja fillon menjėherė. Periudha e inkubacionit varion nga 6 orė - 5 ditė. Pacienti ka ngėrēe abdominale, tė vjella dhe dehidrim. Vdekja vjen nga dehidrimi (humbja e lėngjeve). Antibiotikėt ndihmojnė pėr tė shkurtuar sėmundjen.

 

10.Virusi Guanarito

 

Nė shtator tė vitit 1989, doktorėt nė Venezuele filluan tė shihnin njė sėmundje me ethe tepėr tė larta, nė mesin e popullsisė sė fshatit. Shumė nga pacientėt u shtruan nė spitale sepse ethet nuk pushonin, kishin dobėsi tė pėrgjithshme, dehidrim dhe hemorragji tė brendshme. Mbi 100 raste janė konfirmuar dhe rreth 1/3 e pacientėve vdiqėn. Mendohet se sėmundja pėrhapet nga minjtė. Njohuritė pėr kėtė virus janė minimalė.

 

Sėmundjet mė tė rrezikshme

 

1-Virusi NIPAH (Njerėzit e marrin kėtė virus duke u ushqyer me mishin e kafshės sė infektuar ose nga gėrvishtjet e tyre).

 

2--H5N1- Avian Flu (ndryshe njihet si gripi i pulave, ėshtė njė lloj gripi ndaj tė cilit njerėzit nuk kanė rezistencė natyrale).

 

3. Lyssa virusi Australian i Lakuriqit tė natės (Deri tani nuk ka kurim pėr kėtė sėmundje).

 

4-HHV8, Virusi i kancerit tė lėkurės. Ėshtė njė formė e re dhe e rrallė e kancerit tė lėkurės. Faktikisht kjo vjen nga njė variant i virusit herpes dhe nė ata qė kanė sistemin imunitar tė dėmtuar dhe mund tė pėrhapet te gjėndrat limfatike e mushkėritė me pasoja fatale.

 

5-Virusi Sabia. Ky virus njihet fare pak dhe nuk ka trajtim pėr tė. Rasti i parė ka ndodhur nga plasaritja e njė epruvete.

 

6-Hepatiti C. Ėshtė infeksion viral i mėlēisė, gjithashtu dhe njė shkak madhor nė sjelljen e kancerit tė mėlēisė, verdhėzės e vdekjes nga helmimi i gjakut.

 

7-HIV-AIDS. Ky virus shpėrndahet nėpėrmjet gjakut dhe lėngjeve trupore. Nuk ka kurė dhe as vaksinė pėr tė, por njė formė e re trajtimi me ilaēe e quajtur "terapia treshe" po jep rezultate inkurajuese.

 

8-Escherichia coli (diarre). Ėshtė shpėrthim i njė diarreje tė tmerrshme me gjak, me origjinė nga hamburger-ėt e kontaminuar.

 

9-Virusi i Sindromes Pulmonare. Pėr kėtė virus nuk ka akoma njė trajtim kurues, vjen nga minjtė e pyllit. Sėmundja fillon menjėherė. Vdekja vjen si pasojė e dehidrimit (humbja e lėngjeve). Antibiotikėt ndihmojnė pėr tė shkurtuar sėmundjen.

 

10- Virusi Guanarito. Edhe pėr kėtė sėmundje mendohet qė origjina tė jetė nga minjtė. Njohuritė pėr kėtė virus janė minimalė.

Sulmi nė Zemėr (Infraktet)

 

Mbi 25% tė njerėzve qė vdesin nga sulmi nė zemėr, nuk kanė simptoma paralajmėruese, siē ėshtė dhimbja e gjoksit. Nuk mund tė mbėshtetemi nė mendimin se, "nėse kam sulm nė zemėr, mjekėt do tė mė shpėtojnė dhe do tė mė japin barna, sepse disa njerėz nuk arrijnė nė spital, vdesin nė shtėpi". Pėr kėtė arsye parandalimi duhet tė fillojė herėt.

 

Infarktet nė zemėr ndodhin kur njė ose mė shumė arterie tė zemrės bllokohen, duke zvogėluar ose ndėrprerė rrjedhėn e gjakut qė tė arrijė nė njė pjesė tė caktuar tė muskulit tė zemrės.

 

Ato zakonisht paraprihen nga formacionet e depozitimit tė yndyrave ose pllakave yndyrore brenda murit tė arterieve, duke bėrė qė tė formohen mpiksjet e gjakut (trombėt) tė cilat e mbyllin arterien. Nėse furnizimi me gjak ndėrpritet disa minuta, pason vdekja.

Njė prej veprimeve qė duhet tė bėni pėr ta parandaluar sulmin nė zemėr ėshtė ndryshimi i ushqimit.

 

Duhet tė merrni tė gjitha ushqimet, por dominues duhet tė jetė ushqimi vegjetarian, i pėrbėrė nga pemėt dhe perimet e freskėta, tė cilat pėrmbajnė vitamina dhe minerale.

 

 

Merrni njė lugė vaj ulliri nė ditė bashkė me sallatė dhe pėrdorni mė shpesh mishin e peshkut, i cili pėrmban acide tė shumta yndyrore omega-3, qė zvogėlojnė kolesterolin dhe si rrjedhojė, edhe rrezikun pėr sėmundje kardiovaskulare.

 

Disa vezė nė javė nuk janė tė ndaluara. Edhe mishi lejohet, por pa dhjam dhe nė sasi mė tė vogėl. Po ashtu mund tė merren nė sasi jo tė tepėrt edhe arrat, bajamet, lajthitė dhe shqemet, por nė kokrra tė plota.

 

Kontrollimi i porcionit do tė ndihmojė qė tė keni nė dorė peshėn tuaj. Kur tė gatuani mos hidhni gjysmėn e orizit nė tenxhere, por duhet ta matni atė. Shmangni lėngjet e ftohta dhe ushqimet e kripura.

 

Nėse mund tė braktisni disa kafshime, keni krijuar barrierė ndėrmjet jush edhe ushqimit. Jeni tė ngopur, por nuk jeni aq sa tė keni nevojė tė shkopsitni pantallonat.

Dhimbja e zemrės sė gruas: e fshehtė dhe e heshtur

Femrat goditen nga infarkti mė herėt nė moshė, krahasuar me meshkujt. Dhe kur ndodh kjo, simptomat shpesh nėnvlerėsohen dhe terapitė nuk janė tė vazhdueshme e intensive. Vetėm tani studiuesit kanė filluar tė kuptojnė ndryshimet fiziologjike mes mashkullit e femrės.

 

Nėse i merret femrės fryma edhe pas njė sforcimi tė vogėl, tė lodhet shumė shpejt apo mė keq, tė ndjejė njė shtrėngim tė fortė nė kraharor, njė dhimbje e fortė qė i pėrfshin edhe krahun, do tė jetė e vėshtirė qė simptomat e saj tė merren seriozisht nga tė afėrmit, qė do tė hidhen menjėherė pėr ta qetėsuar, apo do tė jetė edhe mė e vėshtirė qė mjekut t’i shkojė mendja te problemet e zemrės. Infarkti ėshtė mė shumė fatal pėr femrėn se pėr mashkullin pėr shumė arsye: terapi mė pak agresive, veēanėrisht kur ndėrhyhet mė pak me anė tė bajpaseve; mjekime mė pak intensive me ilaēe trombolitike; simptoma tė padiagnostikuara menjėherė ose tė nėnvlerėsuara (dhimbjet nė kraharori eliminohen dhe quhen si psikofizike). Pa llogaritur kėtu edhe faktorin e moshės. Edhe kur shtrohen nė spital, nė kushte klinike ndoshta mė tė rėnda se meshkujt, ekzaminimet diagnostikuese dhe ndėrhyrjet terapeutike janė shumė tė pakta.

 

Dhimbja e zemrės te gruaja shfaqet ndryshe: ėshtė mė e fshehtė dhe e heshtur. Vizitat rutinė, siē ėshtė edhe elektrokardiogrami, shpesh japin rezultate tė dyshimta: nuk tregojnė anomali para simptomave tė tilla. Kėshtu qė kalohet nė analiza tė tjera, si ekokardiograma dhe, nėse diagnoza mbetet ende e pasigurt, bėhet koronarografia.

 

Koronarografitė qė u janė bėrė meshkujve, nė bazė tė simptomave dhe analizave, rrallė japin rezultate pozitive. Ndėrsa te femrat, pas njė pėrzgjedhjeje, kėto janė mė tė larta. Dyshimet nuk bėjnė gjė tjetėr veēse vonojnė ndėrhyrjet e nevojshme me ilaēe. Raporti burrė-grua pėr infarkte ėshtė sot njė nė tre. Godet ama, meshkujt nė moshė mė tė re: pėr femrėn infarkti vjen mė parė, ndėrsa rreziku rritet pas tė 60-ave, ndėrsa te meshkujt mosha kritike fillon dhjetė vjet mė herėt. Rreth tė 70-ave ka njė afrim progresiv tė rrezikut kardiovaskular. Megjithė efektin e terapive nė rast infarkti (streptokinazė dhe Tpa) dhe periudhės sė gjatė tė shmangies sė infarktit tė dytė (aspirinė, betabllokues etj.), gratė qė sėmuren, nė rastin mė tė madh vdesin. Ndryshimi relativ te vdekshmėria, duke pasur parasysh tė gjithė faktorėt, ėshtė 14%. Gruaja ka mundėsi mė tė vogla mbijetese pas ndėrhyrjeve me bajpas koronar pėr tė pėrmirėsuar fluksin e gjakut nė zemėr.

 

Pse ndodh kjo?

 

Strukturalisht, zemra dhe arteriet janė tė njėjta te tė dy sekset: arteriet te femra janė mė tė vogla nė kalibėr, por po kėshtu ėshtė edhe zemra, nė pėrpjesėtim me trupin. Ndryshime jo tė gjinisė? E megjithatė, studimet e kohėve tė fundit tregojnė se sistemi kardiovaskular te femra i pėrgjigjet nė mėnyrė tė ndryshme stresit, hormoneve, yndyrave tė ngopura, toksinave tė duhanit. A mjafton kjo pėr tė shpjeguar prognozėn e ndryshme? Simptomat janė tė njėjta dhe faktorėt kryesorė tė rrezikut janė tė njėjtė te tė dy gjinitė: duhani, diabeti, hipertensioni, kolesteroli i lartė, peshė e madhe dhe veprimtari shumė e ulėt fizike. Dhe natyrisht, duhet pasur parasysh edhe prirja gjenetike.

 

Ēfarė mund tė bėhet

 

Mund tė pakėsohet rreziku i sėmundjes dhe iktusit duke vepruar nė disa aspekte:

 

Duhani

 

Trefishon goditjen e infarktit te njė femėr. Me lėnien e duhanit, rreziku pėrgjysmohet brenda dy vjetėsh, ndėrsa pas 10 vjetėsh gjasat kthehen thuajse nė normė.

 

Pesha

Pesha e tepėrt rrit rrezikun e infarktit apo tė iktusit. Obeziteti pėrveē tė tjerash, mund tė shkaktojė edhe diabetin, njė tjetėr faktor i rėndėsishėm rreziku kardiak. Kėshillohet nė kėtė rast njė dietė hipokalorike me perime, si dhe tė paktėn 30 minuta nė ditė ushtrime fizike tė moderuara.

 

Kolesteroli

 

Edhe pse mjekėt kanė mbajtur nėn vėzhgim pėrherė nivelet e Ldl-sė (kolesteroli i keq), Hdl-ja (ai i miri) mund tė jetė, pėr femrat, njė tregues mė i mirė pėr sėmundjet e zemrės: duhet tė jetė nė nivele sa mė tė larta.

 

Tensioni

Hipertensioni i shkakton zemrės njė lodhje mė tė madhe: mė shumė se gjysma e grave sipėr moshės 45 vjeē vuan nga kjo sėmundje. Nėse ju merret fryma edhe kur nuk sforcoheni tepėr, duhet tė shkoni te mjeku. Tensioni i lartė mund tė shėrohet me njė dietė tė rregullt e tė shėndetshme, ushtrime fizike dhe, nėse nevojitet, edhe ilaēe (mjafton njė diuretik).

 

Hormonet

 

Mbrojnė mė tė rejat nga sėmundjet e zemrės por, ashtu siē ėshtė vėrtetuar, terapia zėvendėsuese hormonale nė menopauzė nuk mbron. Pėrkundrazi, mund tė rrisė rrezikun e atyre qė kanė pasur probleme zemre. Kontraceptivėt janė tė sigurt me kusht qė femra tė mos pijė duhan, tė mos ketė tensionin e lartė dhe tė jenė sipėr moshės 35 vjeē.

 

Stresi

Stresi kronik rrit rrezikun e sėmundjeve tė zemrės dhe tė ēon nė zakone tė kėqija si duhani, abuzimi me alkoolin dhe ushqimin. Ushtrimet fizike, joga dhe meditimi e pakėsojnė stresin, po kėshtu edhe njė numėr i caktuar orėsh gjumi ēdo natė.

Harresa

 

Megjithèse kujtesa afatgjatè ka njè kapacitet shumè tè madh ajo nuk èshtè e pèrkryer. Tè gjithè njerèzit pa pèrjashtim harrojnè. Studimet tregojnè se mè sè shumti njerèzit harrojnè rreth 9 orè pas marrjes sè informacionit. Pas kèsaj periudhe harresa vazhdon por me intensitet mè tè ulèt.

Pse harron njeriu? Lidhur me kètè ekzistojnè dy teori: teoria e humbjes (dekompozimit) tè informacionit dhe teoria e ndèrhyrjes sè informacionit.

Sipas teorisè sè parè, harresa ndodh pasi informacioni qè ruhet nè kujtesè humbet si pasojè e mospèrdorimit apo kalimit tè kohès. Kjo teori nuk pèrkrahet nga tè gjithè psikologèt , pasi nuk shpjegon pèrse njè pjesè e informacionit qè nuk pèrdoret humbet dhe njè pjesè tjetèr qèndron pèrgjithmonè nè kujtesè, pavarèsisht se nuk pèrdoret. Njè plak mund tè ketè harruar se ēfarè ka ngrènè nè darkè, por mban mend shumè mirè kujtime tè detajuara nga fèmijèria e tij. A ju ka ndodhur qè tè shikoni njè fotografi tè disa viteve mè parè, apo tè shkoni nè njè vend ku nuk keni qènè prej disa vitesh? Ato ju sjellin nè mendje kujtime, tè cilat nuk i keni pèrdorur qè prej asaj kohe.

Teoria e ndèrhyrjes sè informacionit thotè qè njeriu harron ngaqè informacioni i ri ngatèrrohet me i nformacionin e vjetèr tè ruajtur nè kujtesè, duke e penguar njeriun tè riprodhojè informacionin qè i nevojitet. Studiuesit theksojnè se samè e madhe tè jetè ngjashmèria e informacionit tè vjetèr tè ruajtur nè kujtesè me informacionin e ri qè futet, aq mè e madhe èshtè mundèsia e ndèrhyrjes sè informacioneve tek njèri-tjetri.

Njeriu mund tè harrojè edhe nè mènyrè tè vullnetshme numra telefoni, adresa, informacione, qe nuk i nevojiten mè. Gjithashtu njeriu harron edhe si pasojè e dèmtimeve nè funksionet e trurit. Paaftèsia pèr tè kujtuar informacionin pas traumave fizike njihet me emrin amnezi. Amnezia èshtè dy llojesh: anterograde (njeriut i kujtohen vetèm ato qè kanè para traumès) dhe retrograde (njeriu mban mend vetèm ato qè ndodhin pas traumès).

Shkolla e Mesme e Lartė “17 Shkurti”

Kastriot